Investicijos į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) po dešimtmečio viršys milijardą eurų, teigia LEZ valdančios bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas. Anot jo, konkurencija su Gdansku ir kitais artimiausiais jūrų uostais verčia Klaipėdos LEZ prisivilioti rimtų investuotojų.
Jis interviu BNS sakė, kad LEZ kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos yra viena galimybių susigrąžinti išvykusius tautiečius. E. Kiudulo teigimu, galimybė pritraukti lėšų kriptovaliutų keliu turi būti skaidri ir saugi.
– Klaipėdos LEZ – sėkmingiausiai veikianti tokia erdvė Lietuvoje. Kas lemia sėkmę?
– Mūsų natūralus išskirtinumas tarp visų kitų Lietuvos LEZ'ų yra Lietuvos jūsų uostas. Bet dažniausiai konkuruojame ne su Kaunu, Panevėžiu ar Akmene, bet su kitais pakrantės uostais – Lenkijoje pagrindinis mūsų konkurentas Gdanskas. Svarbu ir įsikūrimo greitis, kad įmonės, atėjusios į Klaipėdos LEZ, galėtų kuo greičiau įsikurti, tam visi nekilnojamojo turto sprendimai turi būti paruošti.
„Investuok Lietuvoje“ tikrai labai aktyviai dirba, bet mes ir toliau daugiau nei pusę klientų turime prisitraukti patys. Konkurencija dėl investicijų yra žiauroka.
Šiais metais pradėjome investicijas į „Flex Start“ projektą – bet kuriuo momentu bent 2 tūkst. kv. metrų turi būti tušti, kad galėtų ateiti potencialūs investuotojai. Šitą išradimą ne patys padarėme, čia mūsų kolegos iš Airijos įvardijo. Pradėsime statybą „Flex Start“ Nr. 1, bet jau projektuojame antrą pastatą ir numatę vietą trečiajam, nes tendencija tikrai gera.
– Ar dabartiniai jūsų investuotojai numato plėtrą, gal laukiate naujų investicijų?
– Galiu tik pasakyti, kad dvi mūsų įmonės ruošiasi stipriai plėstis, bet kai jie pas save šitą žinią pasitvirtins, mes tą žinią pateiksime į viešumą. Ir dar yra aštuonios įmonės, kurios turėtų priimti sprendimą per artimiausius 6-8 mėnesius, su jomis vedame derybas dėl investicijų.
Pagal investicijas išlieka didžiausi vis dėlto „Indorama“ ir „Neo Group“, pagal darbuotojų skaičių „Yazaki“ sugrįžo į lyderio pozicijas.
Dabar mes turime vieną automobilių detalių gamintojo projektą, kuris nori pilnai paleisti gamybą sausio vasario pabaigoje – tai iššūkis. Tai labai realus projektas, pakankamai geras vardas, ir mes norėtume, kad jis ateitų.
– Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje numatoma iki 2030 metų sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų, pritraukti 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų. Kokios Klaipėdos LEZ ambicijos?
– Beveik 700 mln. eurų yra investuota, logiškai mąstant, iki 2030 metų turėtume padvigubinti sukauptų investicijų skaičių, manau, kad tai realu.
– Šiuo metu daugiausia orientuojatės į gamybą, o ar domina paslaugų sektorius?
– Manome, kad labiau koncentruosimės į gamybą ir šiek tiek į logistiką – logistika, tai ne vien skirstymas ir sandėliavimas, bet ir pridėtinės vertės kūrimas logistikos procese. O paslaugos, manome, turės eiti labiau į patį Klaipėdos miestą. Paslaugų įmonėms vis dėlto smagiau, kai yra išskirtiniai vaizdai Klaipėdos mieste, vaizdas į upę, marias, jūrą.
Kai mes kalbame apie gamybą, mes jau kalbame apie modernesnes gamybos įmones. Tos įmonės, kurios dabar ateina, neretai jos atsiveda naujas technologijas, dažniausiai jų įranga yra visiškai nauja.
– Turite omenyje vadinamosios ketvirtosios pramonės revoliucijos įmones?
– Būtent. Čia – natūrali kryptis. Nemanau, kad ji ateis į Lietuvą iš karto, yra atskirų įmonių, kurios to siekia, investuoja. Bet treji-ketveri metai – ir jau ketvirtos kartos pramonės įmonės ims ateiti į Lietuvą. (...) Mūsų pačių darbo jėga nėra visiškai tam pasiruošusi. „Yazaki“ ieškojo darbuotojų paprastam darbui, ir juos rado. Todėl reikia kol kas ir tokių įmonių, kad ir žmonės, kurie neturi aukštos kvalifikacijos, turėtų darbo vietas, bet žmonės turėtų orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę: jeigu gali eiti mokytis – eik mokytis.
– Koks emigracijos poveikis Klaipėdos LEZ ir kuo ši erdvė galėtų prisidėti prie problemos sprendimo?
– Artimiausioje 5-10 metų perspektyvoje tai tikrai gali būti pagrindinis stabdis investicijoms augti, o kai investicijų nepritrauki, algos nedidėja.
Vieni šios problemos neišspręsime, ji kompleksinė. Norint pritraukti tam tikro tipo įmonių, reikia, kad Klaipėdos regione vyktų tam tikra edukacija. Manau, kad universitetai jau dabar gali pasiruošti programas, kurios orientuotos į ateitį, ir jeigu ateina tinkamo tipo investuotojai, jas paleisti iš karto.
Klaipėdos strategijoje yra apibrėžta ta vidutinė alga, kad ji turi būti 2030 metais 1,5 tūkst. eurų. Tai va ir orientuokimės, kad ir Lietuvos darbdaviams, ir investuotojams, reikia orientuotis ne į pigią darbo jėgą, bet į kvalifikuotą darbo jėgą, kuriai reikia mokėti atitinkamo lygio atlygius ir tiktai tada mes galėsime susigrąžinti žmones iš emigracijos.
– Bet ar realu susigrąžinti žmones, kurie jau išvykę, gal geriau susitelkti į tai, kad dabar gyvenantieji Lietuvoje neišvažiuotų?
– Kad dabartiniai neišvažiuotų, čia yra programa „minimum“, bet pagal tai, ką dabar jaučiame: darbo vietų yra, nėra žmonių, kurie galėtų tas darbo vietas panaudoti. Tai čia yra dabartinių žmonių perkvalifikavimo ir pritaikymo prie rinkos poreikių klausimas. Bet to neužteks. Jeigu norėsime toliau augti ir traukti investicijas, tikrai reikės daugiau žmonių, ir šaltiniai kokie: arba susigrąžini tuos, kurie yra išvažiavę, arba imigracija. Aš esu absoliutus šalininkas susigrąžinti tuos, kurie išvažiavę. Man vis dar atrodo, kad mes nepakankamai rimtai analizuojame galimybes. Bet susigrąžinti bus galima tik tada, jeigu bus kuriamos naujos darbo vietos.
– Koks jūsų „koziris“ varžantis su Gdansku?
– Greitis. Lenkija yra didesnė rinka, didesnė šalis, reiškia, patrauklesnė investuotojui, ji yra arčiau Vakarų Europos, kaip didelės vartojimo rinkos. Mes visur esame truputėlį mažesni. Bet jeigu mes pagauname investuotoją, turime susivokti apie jo problemą greitai, turime greitai reaguoti į jo poreikius, paruošti pasiūlymą.
Lenkijoje jie gali „pumpuruotis“, tai yra, viena LEZ valdo 5-7 teritorijas. Čia vėl geras lenkų valstybinio lankstumo pavyzdys, kad jie nebijo, jog jeigu investuotojui reikia teritorijos ne LEZ, tai įstatymų leidėjas leidžia tas LEZ sąlygas perkelti į kitur. Aišku, investuotojas turi atitikti kriterijus, bet iš principo – jeigu jam netinka Klaipėda, bet tinka Gargždai, mes turėtume turėti galimybę perkelti tą LEZ teritoriją prie Gargždų.
– Ar laisvosios ekonominės zonos neturi išskirtinių verslo sąlygų? Kodėl apskritai tokios zonos reikalingos?
–Jeigu nebūtume konkrečiai mes atsiradę, aš nemanau, kad būtų sukurtos tos 4 tūkst. darbo vietų ir investuoti tie beveik 700 mln. eurų. Tai yra projektai, kurie skirti regioninei plėtrai. Kad jie turi lengvatų paketą, tai jis suderintas su valstybės pagalbos normomis. Tos pačios normos taikomos ir lietuviškam verslui, kuris kreipiasi dėl ES pinigų, subsidijų. Tai yra, mes žaidžiame toje pačioje konkurencinėje aplinkoje, bet dėl kitų klientų. Mūsų klientas yra labiausiai tas, kuris daro plyno lauko investiciją arba, kraštutiniu atveju, jis atsiveža naują technologiją ir daro projektą. Jis nesikreipia subsidijų. (...) O pagrindinis motyvas, kodėl LEZ turi turėti lengvatas – išlikti konkurencingoms su mūsų pagrindiniais konkurentais Lenkijoje. Investicijos yra globalios. Tas, kuris ateina pas mus, jis renkasi mažiausiai iš 3-6 šalių ar lokacijų.
– Kaip vertinate Lietuvos perspektyvas, ar lūkesčiai optimistiniai?
– O kaip jie gali būti neoptimistiniai? Didžiausias mano optimizmas kyla, kad ateina daug naujos kartos žmonių ir kad tie žmonės mąsto kitaip, jie baigę mokslus užsienyje, o net jeigu nebaigę mokslų, turi įvairios patirties. Jie neturi jokių baimių, turi dideles ambicijas. Dėl tos naujos kartos aš labai optimistiškas, nes tai yra tie žmonės, kurie tuoj pradės valdyti Lietuvą, kai kurie jau valdo. Tai yra nauja banga.
