LR bendrajam planui – savivaldybės siūlymai

Klaipėdos miesto savivaldybė siūlys tikslinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano konkretizuotus sprendinius. Kadangi teisės aktuose derinimas su savivaldybėmis nenumatytas, pasiūlymai bus teikiami viešo svarstymo procedūrų metu.

„Siekiame, kad pirmiausia būtų patikslinti sprendiniai, susiję su bendra Klaipėdos miesto raida ir atspindėtų miesto lūkesčius valstybinio lygmens dokumentuose, šiuo atveju – nacionaliniame bendrajame plane. Žinoma, uosto vystymo perspektyvos bei jų sąlytis su miesto raida yra aktualiausias ir jautriausias klausimas – šitame kontekste mes neabejotinai visada esame miesto ir miestiečių pusėje, tuo pat metu neneigdami uosto svarbos valstybei ir miesto gyvenimui. Tačiau ta raida neturi užgožti miesto raidos perspektyvų ir nekelti nė menkiausios grėsmės miestiečių gyvenimo kokybei, tiek šiandien, tiek ateityje“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Siūlomi patikslinimai aptarti Savivaldybės tarybos kolegijoje. Principinė pozicija dėl uosto plėtros – siūloma tikslinti sprendinius, nurodant, kad tik įgyvendinus jūrų uosto plėtrai būtinas ir su uosto poveikio aplinkai mažinimu susijusias priemones, numatytas dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo programoje bei išeikvojus plėtros galimybes pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje, pradėti planuoti plėtrą išoriniame uoste.

Be šio pagrindinio pasiūlymo Lietuvos Respublikos bendrajam planui yra parengti ir kiti pasiūlymai, kurie svarbūs Klaipėdos miestui:

• Siekiant mažinti neigiamą krovininio transporto poveikį miestui ir numatant jungtis su uostu, į bendrojo plano sprendinius įtraukti ir centrinį automobilių transporto koridorių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kuris iki šiol yra neužbaigtas, taip pat Jakų žiedo rekonstravimo užbaigimo sprendinį.
• Numatyti, kad tarši krova iškeliama iš Klaipėdos miesto centrinės dalies ir gyvenamųjų teritorijų gretimybės.
• Patikslinti, kad kuriama nauja pramoninė teritorija su prieiga prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bus už Klaipėdos miesto administracinės ribos.
• Numatyti, kad į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir iš jo traukiniais gabenamų krovinių maršrutai turi būti diferencijuojami pagal uosto dalis ir patikslinti, kad dėl šiaurinės stoties įrengimo reikia nagrinėti teritorijas už Klaipėdos miesto ribų ir saugoti esamą Girulių mišką.
• Numatyti mažųjų ir pramoginių laivų uostelio įrengimą pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, prie Kuršių marių, už Kairių gatvės.
• Numatyti, kad inžinerinės krantotvarkos priemonės turi būti taikomos ne tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui, bet ir esamai erozijai stabdyti bei nuo galimos erozijos dėl numatomų pasikeitimų krante saugoti ne tik gyvenamuosius būstus, bet ir Klaipėdos miesto poilsio zonas bei paplūdimius.
• Patikslinti Palangos oro uosto statusą sprendiniuose, nurodant jį tarptautinio lygmens susisiekimo paslaugas teikiančių objektų sąraše.
• Papildyti sprendinius sporto infrastruktūros objektais ir nurodyti Klaipėdos mieste regioninį sporto kompleksą su futbolo stadionu.
• Kiti patikslinimai

Lietuvos Respublikos bendrajame plane Vakarų Lietuvos partnerysčių grupei, kuriai priskirta Klaipėda, išskirtas plėtros prioritetas: jūros ir sausumos veiklų ryšių stiprinimas ir teritorinė veiklų sklaida. Tačiau Savivaldybės netenkina, kad konkretūs projektai, kurie gerintų šiuos ryšius, nukeliami tolimesniems planavimo laikotarpiams ar apsiribojama tik galimybių studijomis. Pavyzdžiui Pietinio aplinkkelio įgyvendinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtą programą numatomas tik iki 2035 m., Šiaurinis įvažiavimas siejamas tik su išorinio uosto įrengimu, sprendiniuose centrinis įvažiavimas visai nepaminėtas, geležinkelio aplinkkelio įgyvendinimui numatoma parengti galimybių studiją iki 2030 m. ir pan. O tuo tarpu uosto krovą padvigubinti ir plėsti uosto teritorijas tiek į pietus, tiek į šiaurę - numatoma iki 2030m. Savivaldybė siekia, kad darnios uosto plėtros užtikrinimui būtinos priemonės būtų įgyvendinamos savalaikiai.

Lietuvos Respublikos bendrasis planas – svarbiausias teritorijų planavimo dokumentas Lietuvoje. Pagal jo sprendinius bus planuojama šalies raida ateinančiam dešimtmečiui. Planavimo organizatoriaus funkcijas vykdo Aplinkos ministerija, bendrąjį planą tvirtins Vyriausybė. Konkretizuoti plano sprendiniai numatomi laikotarpiui iki 2030 m., o vystymosi kryptys ir koncepcija iki 2050 metų.