Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariui Viačeslavui Titovui tęsiama įgaliojimų netekimo procedūra. Šiandien, rugsėjo 13 d., savivaldybės taryba pritarė V. Titovo pasisakymus apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą tyrusios komisijos išvadoms ir nutarė kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką. Tokia įgaliojimų netekimo procedūros eiga yra įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme. Tik sulaukusi teismo išvados Klaipėdos miesto savivaldybės taryba galės priimti galutinį sprendimą.
„Tiek taryba, tiek komisija savo misiją įvykdė, o dabar verdiktą priims teismas. Taryba – ne teismo salė. Tik teismas gali įvertinti buvo ar nebuvo sulaužyta tarybos nario priesaika. Koks bebūtų teismo sprendimas, mes jį privalėsime gerbti, nes gyvename teisinėje valstybėje“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Įgaliojimų netekimo procedūra Klaipėdos mero iniciatyva V. Titovui buvo pradėta po to, kai šis liepos 18 d. Finansų ir ekonomikos komitete svarstant klausimą dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo pareiškė, kad dėl A. Ramanausko-Vanago buvo nužudyta 8000 taikių piliečių ir vaikų. Kitą dieną savo socialinio tinklo paskyroje V. Titovas patalpino ir viešą įrašą, kuriame nurodo, kad A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo taip vadinamuose „karo-lauko“ teismuose ir asmeniškai skelbė mirtinus nuosprendžius taikiems Lietuvos gyventojams. V. Titovo pasisakyme teigiama, kad dabartiniame kontekste A. Ramanauską-Vanagą būtų galima laikyti teroristinės organizacijos lyderiu.
Savivaldybės taryba, pradėdama įgaliojimų netekimo procedūrą, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais sudarė komisiją, kuri rugpjūčio 24 d. pateikė savo išvadą. Į komisiją savo atstovus buvo delegavusios visos Savivaldybės tarybos frakcijos.
Komisijos išvadoje teigiama, kad tarybos nario V. Titovo veiksmai viešai menkinant Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą ir jo atminimą, skleidžiant žinomai neteisingą informaciją, prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą. Komisijos manymu, V. Titovo veiksmai buvo sąmoningi ir tendencingi, kadangi teiginius apie A. Ramanauską-Vanagą jis grindė tik vienu šaltiniu – LTSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. nuosprendžiu, kuris yra laikomas nelegitimiu. V. Titovas nesivadovavo objektyviais, prieinamais šaltiniais apie A. Ramanausko-Vanago asmenybę, ignoravo kitus teisės aktus ir teismo sprendimus, kuriais buvo pripažinta, kad A. Ramanauskas-Vanagas yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir atstatomos visos jo teisės. Įvertinusi aplinkybių visumą komisija nurodė, kad yra pagrindas kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.
Dėl V. Titovo pasisakymų taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį – dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija konstatavo, kad V. Titovas pažeidė valstybės politiko elgesio principus bei nusprendė dėl įtarimų, kad V. Titovo veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymių, perduoti tyrimo medžiagą Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
