Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, atlikę analizę, skelbia, kad efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, šalyje per metus būtų galima sutaupyti mažiausiai 22 mln. eurų, o šiuos pinigus būtų galima skirti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. Susumavus Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių skiriamus pinigus, pastebima, kad vienam mokiniui tenkančios lėšos savivaldybėse skiriasi beveik 3 kartus: nuo 1576 eurų (Alytaus raj.) iki 4305 eurų (Neringos m.) per metus.
Klaipėdos miesto mokyklų rodiklis šiuo požiūriu yra vienas iš geriausių – 3 iš 60 savivaldybių , t. y. vidutiniškai per metus vienam mokiniui tenka 1739 eurų.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, šis rodiklis atskleidžia, kad savivaldybė, nuosekliai vykdydama bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, efektyviai naudoja mokyklai skiriamas lėšas. Veiksmingam lėšų naudojimui įtakos turi ir geras Klaipėdos mokyklų klasių užpildomumas bei racionalus kitų turimų patalpų naudojimas.
Pagal vienam mokiniui tenkantį bendrąjį mokyklų ir klasių plotą – racionaliausiai pastatus išnaudoja Vilniaus miesto savivaldybė, o Klaipėda – antroje vietoje.
Tokius gerus Klaipėdos mokyklų veiklos efektyvumo rodiklius lemia jau kelerius metus vykdoma stebėsena pagal mokyklų ekonominio efektyvumo vertinimo Savivaldybės lygmeniu nustatytus rodiklius: pagal vienam mokiniui tenkantį bendrąjį ir mokymo plotą, išlaidas vienam mokiniui nuo bendrojo ir mokymo ploto, papildomai mokyklai skiriamas mokinio krepšelio lėšas ir mokyklos užpildomumą pagal realų mokymosi vietų skaičių. Siekiant garantuoti tolygų mokinių srautų pasiskirstymą ir racionalų švietimo infrastruktūros panaudojimą, kasmet numatomos priemonės, gerinančios mokyklų ekonominio efektyvumo kriterijus (vykdomi mokyklų struktūriniai pertvarkymai, efektyviau naudojamos mokyklų patalpos, perduodamos patalpos kitoms reikmėms ar nevalstybinių mokyklų sektoriui).
„Prieš priimant sprendimus, visada išsamiai išanalizuojama esama situacija. Geri rezultatai - ne tik savivaldybės, bet ir pačių mokyklų nuopelnas – jos taip pat stengiasi, kad efektyviai būtų naudojamos ugdymui ir mokyklos aplinkai skiriamos lėšos, racionaliai užpildomos turimos patalpos arba jos perduodamos kitiems savivaldybės poreikiams“, – sako Saulius Budinas.
Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano prioritetas – plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą savivaldybei pakeliamą kainą.Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų palyginti faktiniai duomenys rodo, kad tarp vienam mokiniui tenkančios finansavimo sumos ir valstybinių egzaminų rezultatų nėra statistiškai reikšmingo ryšio, todėl, nors Klaipėdoje vidutiniškai vienam mokiniui, lyginant su kitomis savivaldybėmis, tenka nedaug lėšų, tačiau valstybinių egzaminų rezultatai yra vieni iš geriausių. Tai visų Klaipėdos švietimiečių ir Savivaldybės administracijos darbuotojų bendro darbo rezultatas.
