Klaipėda Europos Sąjungos lėšų nepraras
Reaguojant į pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodžiusią klaidinančią informaciją, Klaipėdos miesto savivaldybėje šiandien surengta spaudos konferencija, kurioje aiškiai atsakyta į klausimą, ar praras uostamiestis Europos Sąjungos milijonus, ar ne.
„Aš galiu užtikrinti ir pasakyti, kad per 2019 ir 2020 metus bus pasirašytos visos sutartys, kurios yra numatytos, nes vertinant visą progresą, kurį parodėm, galiu drąsiai teigti, kad iki 2023-ųjų visos lėšos bus panaudotos“, – teigė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vykdo 34 investicinius projektus (skirtus infrastruktūros gerinimui bei turto įsigijimui) ir 11 „minkštųjų“ (projektai, kurių metu nesukuriama infrastruktūra, pvz., socialinės paslaugos gyventojams ir pan.), kurie yra ar bus finansuojami iš ES lėšų. Dalis šių projektų yra vykdomi pagal Lietuvos nacionalinį strateginio planavimo dokumentą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Pagal šį dokumentą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dalyvauja 19 priemonių, kurioms yra skiriama ES parama. Daugumoje projektų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra pareiškėjas, tačiau yra vykdoma keletas projektų, kurių paraiškos pateiktos bendrai su partneriais – kitomis savivaldybėmis (Kauno miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir pan.).
Pagal minėtą veiksmų programą paraiškas teikia ir lėšas gauna ir savivaldybės įstaigos bei įmonės – VšĮ KRATC, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“.
Be dalyvavimo nacionalinėje ES investicijų veiksmų programoje, Klaipėdos miesto savivaldybė aktyviai dalyvauja pritraukdama lėšas iš kitų egzistuojančių ES paramos programų – URBACT, INTERREG, HORIZON2020, ELENA ir pan. Pagal šias programas teikiamiems projektams yra būtini tarptautiniai partneriai, projektai atrenkami didelio tarptautinio konkurso metu ir patekti į tokią tarptautinę programą savivaldybei yra didelis prestižas. Geras pavyzdys – projektas PORTIS, vykdomas pagal HORIZON2020 programą, vykdomas 5 Europos uostamiesčių (Klaipėda, Antverpenas, Konstanca, Aberdynas, Triestas) ir Kinijos uostamiesčio Ningbo. Šiuo metu, vykdant projektą, yra baigiama suprojektuoti eismo srautų valdymo sistema Minijos g.–Pilies g.–Naujojo Uosto g. ruože.
„Iš viso infrastruktūros projektams įgyvendinti Klaipėdos miestui iki 2023 m. yra numatyta 60 mln. Eur. Klaipėdos m. savivaldybė jau yra pasirašiusi sutarčių už 30,5 mln. Eur su projektus prižiūrinčiomis agentūromis. Visi projektai jau yra statybų leidimų stadijoje, tad kitais metais startuos daugybė statybos projektų. O tai reiškia, kad visi ES projektai bus įgyvendinti“, – įvardijo Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas
Palyginus lėšų išmokėjimą didžiųjų miestų savivaldybėms 2018 m. spalio 20 d. (beje, visa informacija yra viešai prieinama svetainėje www.esparama.lt, kur nuolatos automatiškai atnaujinami duomenys apie projektams išmokėtas lėšas ir pasiektus rodiklius), matyti, kad Klaipėdos miestas pagal palyginamas priemones yra tarp ES lėšų išmokėjimo lyderių – Klaipėdos miesto savivaldybei yra išmokėta apie 16 mln. Eur, o kituose miestuose šios sumos yra ženkliai mažesnės.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniui ir Kaunui ES parama visose priemonėse yra ženkliai didesnė nei Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Be abejo, Klaipėdos rezultatus gerina šiemet užbaigtas didelės apimties ES projektas, kuriam buvo skirta per 12,6 mln. Eur. ES lėšų – tai Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba. Klaipėdos savivaldybėje buvo sutelktos jėgos ir sėkmingai baigtas didelis objektas“, – pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.
Norėdama išsklaidyti visas abejones, Klaipėdos miesto savivaldybė pateikia visus skaičius ir analizes, susijusias su įgyvendinamais ES projektais ir jų finansavimu:
