Klaipėda aplenkė Vilnių ir tapo lydere tarp didžiųjų miestų savivaldybių – rodo 2018 metų savivaldybių indeksas. 2-oji vieta atiteko Vilniaus, 3-ioji – Šiaulių, 4-oji – Kauno, 5-oji – Panevėžio, 6-oji – Alytaus miestų savivaldybėms. Savivaldybių indeksą sudarantys Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai skelbia, kad Klaipėda pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių, gaunančių socialines pašalpas.
„Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, šis rezultatas – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas bei kiekvieno, dirbančio Klaipėdai, nuopelnas.
„Tai ne tik miesto, bet ir kiekvieno klaipėdiečio, dirbančio miesto labui, įvertinimas. Klaipėdos potencialas yra beribis, smagu, kad jį išnaudojame ir kad tai matoma nacionaliniu mastu. Pirmoji vieta reitinge – ne tik graži kalėdinė dovana, bet ir įpareigojimas padaryti viską, kad ir kitais metais rezultatai būtų tokie pat geri. Atsipalaiduoti ir užmigti ant laurų negalime – turime ir toliau ateityje nuosekliai dirbti tam, kad pateisintume lyderio vardą“, – sako Klaipėdos meras.
Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Šiemet, kaip ir pernai, nežymiu skirtumu pirmoje vietoje yra Klaipėdos rajonas.
Apie Lietuvos savivaldybių indeksą:
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Sudaromi du reitingai – 6-ių didžiųjų savivaldybių ir 54-ių mažųjų savivaldybių. Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
