Kaip ir kiekvienais metais, sulaukus pavasario, kartu su juo prasideda gaisrai atvirose teritorijose. Tai sezoninė problema, su kuria ugniagesiams tenka susidurti kasmet. Atšilus orams, gaisrų skaičius atvirose teritorijose smarkiai išauga.
2016 m. Klaipėdos apskrityje ugniagesiai degančią žolę gesino 174 kartus, buvo išdeginta apie 114 ha žemės ploto. Daugiausiai žolės gaisrų užfiksuota Klaipėdos mieste, Klaipėdos raj. ir Šilutės raj.
Šiemet Klaipėdos apskrityje atvirose teritorijose jau kilo 50 gaisrų, iš jų žolę teko gesinti 32 kartus, daugiausiai žolės gaisrų užfiksuota Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone. Dažniausiai gaisrai atvirosiose teritorijose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę, taip pat dėl neatsargaus ir neatsakingo žmonių elgesio su ugnimi, tokius gaisrus neretai sukelia vaikai, išdykaudami su atvira ugnimi.
Atsižvelgdami į daugiametę gaisrų statistiką, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai inicijuoja reidus Klaipėdos apskrities atvirose teritorijose, miškuose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Nuo kovo 20 d. lankomasi dažniausiai gaisrų nuniokojamose atvirose teritorijose. Šioje prevencinėje priemonėje dalyvauja Klaipėdos apskrityje esančių urėdijų, girininkijų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio darbuotojai ir kitų institucijų atstovai. Apsilankymų metu vertinama teritorijų priešgaisrinė būklė, numatant galimas papildomas prevencines priemones. Pagal turimą informaciją šiuo metu daugiausia gaisrų kyla Klaipėdos miesto (Vilniaus pl., Jūrininkų pr., Žardupės g., Minijos g.) ir Klaipėdos rajono atvirose teritorijose.
Teikiant informaciją apie tokių gaisrų padarinius, reikia pabrėžti, kad nuo padegtos žolės gali užsiliepsnoti gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Respublikoje užfiksuojami ir tokie atvejai, kai degindami pernykštę žolę nukenčia ar net žūva žmonės.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 50 iki 300 eurų bauda. Pareigūnams šios baudos dar didesnės – nuo 100 iki 350 eurų. Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 30 iki 170 eurų bauda. Be to, padegėjams teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti tūkstančius eurų. Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir mokytojams būtina jiems priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad ugnies nepavyks įveikti, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
