Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos bendrojo plano rengimo metu galimai jau padarytos procedūrinės klaidos kelią grėsmę visam valstybės ir miesto ateičiai svarbaus uosto plėtros projekto įgyvendinimui, konstatuota antradienį vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio metu.
Žinia, šiuo metu yra parengtas keturios Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyvos, numatančios skirtingus uosto plėtros scenarijus. Taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau atliko ir šių koncepcinių alternatyvų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).
Atliktam SPAV Klaipėdos miesto savivaldybė yra pateikusi visą eilę pastabų ir išvadų. Tačiau, savivaldybės specialistų teigimu, į daugelį jų atsižvelgta nebuvo.
„Vienintelio Lietuvos uosto – Klaipėdos – konkurencingumo išsaugojimo bei didinimo svarba valstybei ir miestui yra nekvestionuojama. Tačiau kuris iš šiuo metu uosto rengiamų plėtros scenarijų labiausiai atliepia realų uosto, miesto ir valstybės sėkmingos ateities poreikį – diskutuotinas klausimas, nevienareikšmiai vertinamas skirtingose institucijose. Maža to, uostamiesčio savivaldybės specialistų vertinimu, jau parengtuose sprendiniuose galimai esama ir ne vieno prieštaravimo šiuo metu galiojantiems teisėms aktams. O tai jau gali užkirsti kelią bet kokiai uosto plėtrai artimiausiame laikotarpyje“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Pažymėtina, kad be Klaipėdos miesto savivaldybės, pastabų parengtam uosto bendrojo plano koncepcinių alternatyvų SPAV pateikė ir Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybė, uosto krovos bendrovės, Melnragės bendruomenė.
Todėl Klaipėdos savivaldybės tarybos Kolegija nutarė rekomenduoti Klaipėdos miesto merui Kolegijos vardu atkreipti LR Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės dėmesį, kad uosto bendrojo plano rengimo metu galimai jau padarytos procedūrinės klaidos kelia grėsmę viso šio valstybei svarbaus projekto įgyvendinimui, o Teritorijų planavimo įstatyme numatyta teorinė galimybė vienam ūkio subjektui savivaldybės teritorijoje rengti atskirą bendrąjį planą iš esmės riboja vietos savivaldos teises bei praktikoje yra labai komplikuota ir kelianti įtampą bendruomenėse.
Taip pat Kolegija Savivaldybės administracijos direktoriui pavedė gavus visų uosto bendrojo plano SPAV vertinimo subjektų išvadas, atlikti nepriklausomą maksimalaus uosto plėtros scenarijaus galimų neigiamų pasekmių aplinkai ir Klaipėdos miesto bendruomenei kompensavimo kaštų analizę.
