Pritarta savarankiško KU vystymo planui
Gegužės 30 dieną vyko LR Vyriausybės pasitarimas, kuriame svarstytas Klaipėdos universiteto (KU) 2018–2019 metų veiklos optimizavimo priemonių planas. KU atstovams dalyvaujant planą Vyriausybei pristatė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pasitarimo metu premjeras Saulius Skvernelis siūlė pritarti KU planui, kas galiausiai ir padaryta.
Pasak laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko, tai svarbus žingsnis universitetui, kuris išlieka savarankiškas mokslo ir studijų centras Vakarų Lietuvos regione. „KU įrodė savo svarbą regionui, mus vieningai palaikė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės. KU veiklos optimizavimo priemonių planas parengtas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto „Mėlynojo proveržio“ strategiją, kur universitetas yra vienas iš parnerių. Miestui ir regionui svarbus savarankiškas universitetas, galintis rengti specialistus ir vykdantis mokslinę veiklą.“
Klaipėdos mero ir KU Tarybos pirmininko Vytauto Grubliausko teigimu, tai istorinis įvykis. „Vyriausybė ir premjeras pademonstravo pasitikėjimą Klaipėdos universitetu ir miestu, suteikė galimybę konkrečiais darbais įrodyti šio universiteto gyvybingumą. Klaipėdos miesto savivaldybė ketina tapti Klaipėdos universiteto, kuris yra svarbus uostamiesčio „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris, dalininke. Kokio dydžio kraitį ji atsineš, kalbėti bus galima tada, kai tai bus įteisinta įstatymais“ , – kalbėjo meras.
Priemonių plane išskirtos 3 pagrindinės KU veiklos optimizavimo kryptys: užtikrinti mokslo ir studijų kokybę; prisidėti prie miesto ir regiono visuomenės bei darbo rinkos poreikių tenkinimo; užtikrinti Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų ir kitų partnerių dalyvavimą KU valdyme. Plane išreikštas KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo inovacijų ekosistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas investuoti, ugdyti talentus.
Siekdama optimizuoti veiklą pagal šias kryptis ir pasinaudoti geriausia užsienio universitetų patirtimi, KU birželio 15 d. pasirašo strateginės partnerystės sutartį su dviem Olandijos jūros mokslų ir technologijų bei sveikatos mokslų sričių lyderiais – Groningeno ir Eindhoveno technologijos universitetais. Strateginės partnerystės sutartis bus pasirašyta dalyvaujant karališkajai Nyderlandų porai oficialaus vizito Lietuvoje metu.
Be to, KU ir toliau puoselės tarptautinį bendradarbiavimą su kitais užsienio universitetais: kurs tarptautines jungtines ir dvigubo laipsnio programas bei sieks pritraukti studentų iš užsienio – Rytų partnerystės (Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos ir Armėnijos), taip pat Indijos, Pakistano, Izraelio, Nigerijos bei ES šalių.
Siekiant racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, KU Socialinių mokslų fakultetas bus sujungtas su Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetu. Tai padės mažinti administracijos išlaidas, užtikrins veiksmingesnę mokslo ir studijų kokybės vadybą. Bus kuriami kompetencijų centrai, kur ketinama sutelkti mokslines pajėgas Klaipėdos regione. Liepos mėnesį Žemės ūkio ministerija KU Jūros tyrimų institutui turi perduoti Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje, vykdomi paskutiniai perdavimo darbai.
Nutarta, kad ŠMM iniciatyva bus steigiami gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centrai moksleiviams, vienas kurių bus Klaipėdos universitete. Be to, numatyta steigti universitetinę gimnaziją Klaipėdos mieste bei universitetines klases Klaipėdos regione. „Tai jau derinama su Klaipėdos ir Tauragės rajonų savivaldybėmis“, – teigė A. Razbadauskas.
