Pritarta Strateginio plėtros plano ataskaitai
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba rugsėjo 27 d. pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano įgyvendinimo 2017 metais ataskaitai.
Strateginis plėtros planas – tai ilgalaikio planavimo dokumentas, kurio rengime ir įgyvendinime dalyvauja ne tik savivaldybė ir jai pavaldūs subjektai, bet ir išorės organizacijos. Dokumente išskirti 3 miesto plėtros prioritetai: 1) sveika, sumani ir saugi bendruomenė; 2) tvari urbanistinė raida; 3) miesto konkurencingumo didinimas. Prioritetams įgyvendinti suformuluota 14 tikslų, 43 uždaviniai ir 2017 m. – 250 priemonių. Išskirti pagrindiniai Klaipėdos miesto vystymosi (vizijos) rodikliai: gyventojų skaičiaus metinis pokytis (proc.), natūrali gyventojų kaita (asmenys), vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metai), tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui (Eur/gyv.), vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis (Eur/mėn.), registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.).
Klaipėdos mieste 2017 m. išliko neigiamas gyventojų skaičiaus pokytis, tačiau situacija ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose buvo panaši – gyventojų skaičius šiek tiek augo tik sostinėje. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės natūralios gyventojų kaitos rodiklis sudarė -323.
Pagerėjo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis – 2017 m. jis siekė 76,38 m. (2016 m. – 75,57).
Klaipėdos miestas pagal tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodiklį 2016 m. užėmė antrą vietą tarp didžiųjų šalies miestų.
Vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis Klaipėdos mieste 2017 m. IV ketvirtį siekė 933,5 Eur/mėn. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Klaipėdos mieste buvo aukštesnis nei vidutiniškai šalyje ir tarp visų Lietuvos savivaldybių buvo žemesnis tik už sostinės Vilniaus.
2017 m. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis išliko nepakitęs – 6,4 proc. (2016 m. – 6,4, 2015 m. – 7,2, 2014 m. – 7,4, 2013 m. – 8,4 proc.), o Vilniaus ir Kauno miestuose šis rodiklis padidėjo. Klaipėdos miesto rodiklis 2017 m. buvo mažesnis nei vidutiniškai šalyje ir panašus į kitų didžiųjų Lietuvos miestų.
Iš viso 2017 m. įvykdyta 6,8 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano priemonių, o įgyvendinama – 89,6 proc. priemonių. Svarbiausiais nuveiktais darbais, įgyvendinant strateginį plėtros planą, galima įvardyti daugiafunkcio sveikatingumo centro – Klaipėdos baseino – pastatymą. Taip pat sutvarkytos pietinės miesto dalies viešosios erdvės: Debreceno, Pempininkų, Žardės centrinės aikštės, teritorija prie pastato Taikos pr. 76, takai nuo Taikos pr. iki Gedminų g. Tvarkomos ir kitos viešosios erdvės – parkai (Poilsio, Sąjūdžio, Sakurų). Pradėta ir toliau tvarkoma sporto infrastruktūra – Pajūrio, Prano Mašioto, Versmės mokyklų stadionai ir kt. Taip pat atnaujinta paplūdimių infrastruktūra.
Pagerėjo socialiniai rodikliai – mokinių, lankančių sporto mokyklas ir klubus, dalis nuo visų mokinių išaugo 35,4 proc., o mokinių, lankančių neformaliojo ugdymo užsiėmimus, dalis nuo visų mokinių išaugo 44,9 proc. 14,9 proc. sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Ženkliai išaugo žmonių, kurie naudojasi elektroninėmis savivaldybės paslaugomis, procentas nuo bendro interesantų skaičiaus – nuo 1,16 proc. 2012 m. šoktelėjo iki 24,3 proc. 2017 m.
Pažymėtina, kad kai kuriuos strateginiame plane suplanuotus rodiklius pasiekti sekasi ne taip sėkmingai – senėjant visuomenei, sunku patenkinti ilgalaikės socialinės globos paslaugų poreikį, nors miestas daug investuoja į saugumo priemones, tačiau vis dar įvyksta pakankamai daug eismo įvykių. Savivaldybė, spręsdama šias problemas, jau projektuoja senyvo amžiaus asmenų globos namų pastatą Melnragėje, įgyvendina darnaus judumo priemones.
Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 m. strateginį plėtros planą galima rasti čia: https://www.klaipeda.lt/lt/-2/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/281.
Strateginio plėtros plano įgyvendinimo ataskaitos rengiamos kasmet. 2019 m. bus rengiamas strateginis plėtros planas naujam 2021–2030 m. laikotarpiui.