Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukė Valstybinės kultūros paveldo komisijos padėkos už finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą. Taip savivaldybė įvertinta už vykdomą programą, pagal kurią kultūros paveldo statinius tvarkantiems jų valdytojams skiriama finansinė parama.
Dalinio finansavimo tvarką savivaldybės taryba patvirtino 2017 m. pabaigoje. Pagal šią tvarką dalinis finansavimas jau skirtas XIX a. pab. – XX a. pr. statyto Dujų fabriko tvarkybos darbams. 2018 metais šio objekto valdytojui išmokėti 97 tūkst. eurų, o šiemet numatoma išmokėti 87 tūkst. eurų. Šiais metais dalinis finansavimas taip pat skirtas XVIII a. pastatyto S. Šimkaus g. 6 esančio pastato tvarkybos darbams. Jo valdytojams numatoma išmokėti – 36 tūkst. eurų.
Anot Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos sk. vedėjo Vitalijaus Juškos, Klaipėdos savivaldybė yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, skirianti finansavimą ne savivaldybei priklausančių objektų tvarkymui. Šiuo metu priimamos paraiškos dėl dalinio finansavimo 2020 metais planuojamiems darbams. Tuo metu asmenims, kurie nepasinaudoja šia parama, tačiau vykdo kompleksinį senamiesčio bei istorinės miesto dalies pastatų fasadų ar stogų tvarkymą ir yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai, taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos.
Norinčius daugiau sužinoti apie Klaipėdos senamiesčio pastatų fasadų atnaujinimo galimybes savivaldybė kviečia į seminarą, kuris vyks ateinantį pirmadienį, spalio 28 d., 17.30 val. savivaldybės III a. posėdžių salėje (Liepų g.11).
Daugiau informacijos apie seminarą rasite čia: https://www.klaipeda.lt/lt/skelbimai/senamiescio-pastatu-fasadu-atnaujinimo-galimybes/6935.
Savivaldybė taip pat tvarko jai priklausančius arba viešose erdvėse esančius paveldo objektus – šiuo metu rekonstruojamas unikalios fachverkinės architektūros pastatų kompleksas senamiestyje, tvarkomi bastioniniai įtvirtinimai Jono kalnelyje, pernai atkurta Klaipėdos piliavietės šiaurinė kurtina, restauruotas kultūros vertybių registre esančio pastato Liepų g. 7 fasadas.
„Džiugu, kad Savivaldybės žingsniai siekiant išsaugoti kultūros paveldą įvertinami sostinėje, kartu dėkoju Savivaldybės paveldosaugos srities specialistams, kurių kasdienis darbas ir lemia šį rezultatą. Tačiau šiandien turime dar labiau sutelkti jėgas vardan mūsų istorijos išsaugojimo ateities kartoms, nes gyvenimas diktuoja naujus iššūkius. Vienas didžiausių šių dienų skaudulių – Susisiekimo ministerijos valdomam „Lietuvos paštui“ priklausančio Klaipėdos centrinio pašto pastato likimas“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Anot mero, savivaldybė sieks, kad būtų užtikrinta ne tik paties statinio, bet ir jo bokšte esančio kariliono apsauga. Paveldosaugos specialistai pradeda procedūras, kurių tikslas – pasiekti, kad senojo pašto bokšte esantis karilionas būtų pripažintas vertingąja savybe. Tokiu atveju net ir keičiantis pastato savininkams bei jų vizijai dėl statinio funkcijų, karilioną būtų privaloma išsaugoti, kaip ir kitas vertingąsias pastato savybes. Anot mero, karilionas daugeliui jau tapo neatsiejama pašto pastato dalimi, todėl siekiama, kad jis ir toliau išliktų bei veiktų būtent šiame pastate.
