SAVIVALDYBIŲ INDEKSAS: KLAIPĖDA ANTRA

Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse Klaipėdos miesto savivaldybė antrus metus iš eilės užima antrą vietą po Vilniaus savivaldybės. Po Klaipėdos seka Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas.

Šiuo indeksu pažymima, kaip savivaldybės skatina privačias iniciatyvas, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garsėja skaidria veikla. Pasak indekso sudarytojų, uostamiestis sostinę pasivytų, jei savivaldybė sukurtų dar palankesnes sąlygas verslui ir pritrauktų daugiau investicijų. Reikia pasidžiaugti, kad Klaipėdos m. savivaldybės biudžeto skola 2015 m. nuo 2014 m. sumažėjo labiausiai iš didžiųjų savivaldybių – nuo 44,5 proc. iki 28,8 proc. pajamų. Dar vienas teigiamas pokytis šioje srityje – skelbiama daugiau viešųjų pirkimų (pagal piniginę vertę 2014 m. 47 proc. → 2015 m. 94 proc.). Indekso sudarytojų nuomone – taip Klaipėdoje skaidriai naudojamos biudžeto lėšos.

„Komunalinių paslaugų“ srityje Klaipėda maksimalų įvertinimą pelnė dėl nepriklausomų gamintojų, kurie Klaipėdos m. savivaldybėje 2015 m. pagamino didžiausią dalį šilumos (73 proc., vidurkis – 32 proc.). Šilumos kaina 2015 m. Klaipėdoje buvo mažesnė nei vidutinė, o vandens kaina buvo pati žemiausia.

Indekse fiksuojami ir puikūs klaipėdiečių pasiekimai švietimo srityje. 2015 m. Klaipėdos m. savivaldybės moksleiviai valstybinius brandos egzaminus išlaikė geriau nei 2014 m., mokyklų infrastruktūra mieste naudojama efektyviai, dėl to mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidos nebuvo didelės.

„Turto valdymo“ srityje savivaldybė, pasak indekso sudarytojų, turėtų efektyviau išnaudoti jai priklausančius objektus ir kuo daugiau jų įtraukti į parduodamų objektų sąrašą.

Klaipėda turi kur tobulėti „Investicijų ir plėtros“ srityje. Čia Klaipėdos vertinimą paveikė tai, kad tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui pernai buvo mažesnis nei vidutinis, o verslo liudijimus įsigijusių ar prasitęsusių gyventojų skaičius 1000 gyv. buvo gana mažas.