Šv.Jono bažnyčios atkūrimui – valstybinės reikšmės objekto statusas

Gruodžio 18 d. posėdžiavęs Seimo Kultūros komitetas, vienbalsiai pritaręs Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektui, suteikė vilties, kad šiam objektui bus skirtas deramas valstybės dėmesys, leisiantis paspartinti šv.Jono bažnyčios atstatymo klausimą.

Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama prisidėti prie šv. Jono bažnyčios su bokštu Klaipėdoje atkūrimo, dar 2018m. kovą pateikė prašymą Kultūros ministerijai, prašydama tarpininkauti inicijuojant nutarimo projektą dėl šio projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu. Šių metų spalį gautas Vyriausybės kanceliarijos raštas, kuriuo Vyriausybė paprašė pateikti Projekto įgyvendinimo finansavimo būdus ir šaltinius, pagrįstus Savivaldybės ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos galiojančiais susitarimais.

Atsižvelgdama į minėtu raštu Vyriausybės prašomą pateikti informaciją, Kultūros ministerija susitiko su Savivaldybės ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos atstovais siekdama aptarti projekto įgyvendinimo klausimus. Susitikimo metu kaip viena iš alternatyvų buvo pasiūlyta svarstyti kitą galimybę – projekto paskelbimą valstybei svarbiu projektu ir šį klausimą spręsti Seime. Numatyta, kad toks posūkis leistų detaliai nespręsti projekto iniciatorių finansinių įsipareigojimų klausimo. Kultūros ministerijos nuomone, Seimui išreiškus palaikymą ir pritarimą projektui Seimo nutarimu, būtų aiškiai išreikšta Lietuvos valstybės politinė valia ir atvertos galimybės projektui siekti tarptautinės paramos.

Kultūros ministerija kreipėsi į Seimo kultūros komitetą inicijuoti šio klausimo svarstymą. Kultūros komiteto posėdžio metu gruodžio 18 d. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis priminė, kad bendruomenė jau senokai nusprendė toje vietoje, kur stovėjo nugriauta šv. Jono bažnyčia, atstatyti naują, bet šiek tiek mažesnę nei buvo. Tačiau visuomenė ir Klaipėdos savivaldybė pageidavo, kad bažnyčia būtų atstatyta tokia, kokia buvo, o ne mažesnė. Akcentuota, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenė viena įgyvendinti tokį projektą būtų nepajėgi. Klaipėdos savivaldybė šiame procese jau dalyvauja, ieškomi partneriai Vokietijoje, tačiau jie nori aiškumo, jog šis objektas nėra tik bendruomenės ambicija, kad jis rūpi ir valstybei. Valstybei svarbaus projekto statusą jam suteikti prašęs M.Sabutis pažymėjo, kad atstatytoji šv. Jono bažnyčia bus ne tik maldos namai, bet ir daugiafunkcis centras, kuriame numatoma eksponuoti ir unikalią Mažosios Lietuvos ir Prūsijos tapybos kolekciją.

Klaipėdos savivaldybės administracijos  Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas, akcentavęs valstybės pozicijos šiuo klausimu svarbą, pabrėžė, kad jau atlikta daug darbų tam, kad šv Jono bažnyčia su bokštu būtų atstatyta: atlikti priešprojektiniai tyrimai, nustatyta preliminari sąmata, gautas teigiamas Kultūros paveldo departamento sprendimas dėl archeologinių tyrimų, kurie prasidės kitais metais. Išsprendus šiuos klausimus, anot jo, bus galima pradėti projektuoti bažnyčią. Seimo nutarimas padėtų dėl lėšų skyrimo diskutuoti su Vokietijos atstovais ir fondais, be to, jau pradėtos derybos su Vokietijos Bundestagu dėl finansavimo.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis patikino, kad yra parengtas darbinis nutarimo projektas, kuriame rašoma, kad Seimas nutaria šv. Jono bažnyčios ir bokštų atstatymo projektą pripažinti valstybei svarbiu projektu bei siūlo Vyriausybei įvertinti galimybes prisidėti prie sklandesnio projekto įgyvendinimo.

Komiteto nariai vieningai pritarė minėtam nutarimo projektui, kuris Seime galėtų būti svarstomas kitų metų sausį, vėliausiai –kovo mėnesį.

Tokio nutarimo priėmimas būtų labai svarbus ir taptų stipriu akstinu šio objekto atkūrimui Klaipėdoje.

„Šis projektas mums svarbus tiek kultūriniu, istoriniu, architektūriniu, estetiniu, tiek landšaftiniu ir visais kitais aspektais“, - dėkodamas Kultūros komiteto nariams sakė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis. 

Šv. Jono bažnyčią su bokštu numatoma atkurti pagal išlikusią garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stülerio dokumentaciją. Planuojama projekto, kuris būtų finansuojamas kooperuojant savivaldybės, evangelikų liuteronų parapijos, rėmėjų bei Europos Sąjungos lėšas, vertė 16,8 mln. Eur.