Taryba pritarė ekonominio proveržio planui
Planuojama, kad toliau dokumente siūlomos priemonės bus integruojamos į uostamiesčio savivaldybės, strateginių partnerių bei kitų atsakingų institucijų ir organizacijų strateginius planavimo dokumentus.
Taip pat, kad strategija būtų sklandžiai ir nuosekliai įgyvendama, numatoma suformuoti Klaipėdos ekonominės plėtros tarybą bei Rinkodaros tarybą. Pasak strategijos rengėjų, ekonominės plėtros taryba bus sudaroma iš strategijos rengimo metu bendradarbiavusių partnerių – Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, Klaipėdos pramonininkų asociacijos, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų – vadovų. Įgyvendinimo valdymo grupė bei Programų valdymo biuras taip pat bus formuojami šios strategijos parengimui sutelktos ir intensyviai dirbusios partnerių atstovų komandos pagrindu. Jie bus atsakingi už konkrečių priemonių ir projektų įgyvendinimo koordinavimą bei rezultatų stebėseną.
„Strategijos svarbą ir būtinybę rodo, kiek daug diskusijų ji sukėlė, bet niekas nekvestionuoja, ar jos reikia. Įveikėme didžiulį iššūkį parengti strategiją, dabar laukia dar didesnis – ją įgyvendinti. Drąsiai galiu pasakyti, kad alternatyva nieko nekeisti arba daryti tik simbolinius veiksmus nei savivaldybei, nei partneriams netinka. 126 tūkst. gyventojų, kurie, prognozuojama, liktų Klaipėdoje 2030-aisiais nesiimant permainų – tai skaičiai, kurie turėtų gąsdinti ir įkvėpti veiklai. Todėl sveikinu Tarybos sprendimą pritarti strategijai ir priemonių planui bei leisti miestui ir regionui vystytis sutarta kryptimi“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Strateginiai partneriai šių metų kovo pabaigoje sutarė dėl galutinės strategijos ir veiksmų plano. Iš viso planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių priemonių, padėsiančių Klaipėdai pasiekti ambicingų tikslų. 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030 metų užsibrėžė Klaipėda.
Strategijos partneriai akcentavo, kad „Klaipėda 2030“ yra gyvas dokumentas, jį įgyvendinant bus vykdomas nuolatinis priemonių monitoringas, identifikuojamos naujos ar optimizuojamos esamos iniciatyvos, kurios leistų miestui sėkmingai ir darniai vystytis. Savo ruožtu priemonės, už kurias kaip viena iš partnerių bus atsakinga miesto savivaldybė, integruojamos į strateginio planavimo dokumentus įstatymų numatyta tvarka derinant jas su visuomene. Todėl miestiečiai kviečiami ir toliau teikti pasiūlymus, kuriuos visus svarstys Miesto ekonominės plėtros taryba. Savivaldybės Tarybos pritarimo sulaukęs dokumentas „Klaipėda 2030: ekonominės plėtros strategija ir įgyvendinimo veiksmų planas“ viešai prieinamas internete www.klaipeda.lt/lt/klaipeda2030.
Apie KLAIPĖDA 2030
Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė bei Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai sukūrė ir įgyvendins miesto ekonominės plėtros strategiją Klaipėda 2030. Į jos rengimą įsitraukė daugiau nei 300 Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, verslo bei kitų sričių profesionalų. Strategijoje numatytos keturios prioritetinės ekonominio augimo kryptys: miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką. Kad šių augimo krypčių plėtra taptų įmanoma, bus investuojama į tris prioritetines sritis: palankių sąlygų verslui, investuotojams ir talentams kūrimą, inovatyvios ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančios švietimo ir mokslo sistemos vystymą, Klaipėdą kaip patrauklų, įtraukiantį ir pasiekiamą regiono centrą. Plačiau apie strategiją – www.klaipeda.lt/lt/klaipeda2030.
