Klaipėdos unikalumą ir svarbą Lietuvoje bei regione apibrėžia uostas. Tačiau miestas ne pirmi metai susiduria su ekonominiais, socialiniais ir demografiniais iššūkiais. Šie, Baltijos ir Juodosios jūros ekonomikos forumo „Vakarų galia. Inovatyvus miestas: kodėl ne Klaipėda?“ dalyvių teigimu, turi būti sprendžiami partneryste, darnios plėtros ir politinės valios priemonėmis.
2030 m. Klaipėda turėtų būti bioekonomikos centras Baltijos regione su stipria infrastruktūra, kartu su uostu išsiplėtęs į jūrą ties Melnrage, pagrindiniai Azijos ir Europos prekybos vartai regione, žaliosios Baltijos jūros laivyno transformacijos epicentras. Mieste turėtų kursuoti tramvajus, veikti kelios aukštosios į techninius ir humanitarinius mokslus orientuotos mokyklos, ekonomika ir gyventojų skaičius augtų, kiekvieną pavasarį į Klaipėdą susirinktų ryškiausi švariųjų technologijų protai bei svarbiausi investuotojai. Tokias vizijas brėžė gegužės 24 d. uostamiestyje Klaipėdos miesto savivaldybės ir žurnalo IQ surengtos konferencijos ir Baltijos – Juodosios jūros ekonomikos forumo dalyviai.
Prognozės ir iššūkiai
Forume aptartos ekonomikos augimo prognozės. „Aplinkybės Klaipėdos ekonomikai augti labai palankios, – įsitikinęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega. – Klaipėda pagal visus rodiklius – BVP vienam gyventojui, vidutinio darbo užmokesčio, registruoto nedarbo ir kt. – yra antras miestas po Vilniaus. Tai rodo uostamiesčio norą ir pastangas kovoti su ekonominiais iššūkiais.“
Renginio metu surengtoje diskusijoje savivaldybės, uosto ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vadovai diskutavo, kaip derinti veiksmus, kad rengiama uostamiesčio ekonominio proveržio strategija netaptų dar vienu stalčiuje nugulusiu dokumentu.
Miesto meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad strategijai įgyvendinti reikalinga manevro galimybė, kompromisų ieškojimas ir sutarimas: „Klaipėda – galimybių miestas, todėl neturėtume įsprausti savęs į tam tikrus rėmus, o ieškoti geriausių būdų, kaip sukurti tvarią, aukštos kompetencijos ir didžiausio uždarbio darbo vietas kuriančių sektorių specializacijos ekonomiką.“
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo, kad šiandien miestas yra pasirinkimo kryžkelėje: „Ekonominės plėtros strategija ir jos įgyvendinimas – didžiulė galimybė miestui. Tai atneštų gerai mokamų darbo vietų, inovacijų ir investicijų. Tačiau reikia įvertinti ir tokius dalykus kaip teritorijos trūkumą uosto plėtrai.“
„Paruošto recepto, kaip sukurti ekosistemą proveržio strategijai įgyvendinti, nėra. Tačiau kąsnis po kąsnio galima suvalgyti ir dramblį, – kalbėjo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. – Jei nėra partnerystės tarp strategijos kūrimo ir įgyvendinimo dalyvių, ji pasmerkta žlugti.“
Šioje diskusijoje dalyvavęs, taip pat pagrindinį konferencijos pranešimą skaitęs urbanistikos mokslų daktaras bei „The Urban Reinventors“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Alessandro Busà akcentavo, kad miestai kartais tampa savo sėkmės įkaitais, kaip yra nutikę Niujorkui ar Londonui. Gyventi juose tampa pernelyg brangu, prastėja gyvenimo kokybė, į darbą vykstantiems žmonėms tenka įveikti didžiules spūstis, kyla socialinė įtampa. Lietuvos uostamiestis šių klaidų dar gali išvengti.
Įvaizdis miestui ir žmonėms
Pokyčiams pasiekti ir inovacijoms plėtoti reikia žmonių. Jų pritraukti nepavyks be investicijų į miesto įvaizdį. „Klaipėda, priešingai nei Oksfordas ar Silicio slėnis, neturi organiško priskyrimo vienai ar kitai sričiai. Vis dėlto ji turi įdomių atpažinimo ženklų. Juos tereikia apčiuopti“, – kalbėjo miestų rinkodaros ekspertas Marius Vaupšas.
Viena strategijų galėtų būti kultūrinė, akcentuojanti darbo ir poilsio pusiausvyrą. „Jau daugelį metų Klaipėda yra laisvės uostas. Džinsai, vinilinės ploštelės, muzika. Tai unikali miesto tapatybė, – tvirtino M. Vaupšas ir pripažino, kad ji neišnaudojama: „Į Klaipėdą atvykę svečiai gauna daugiau, nei tikisi. Tai rodo neatskleistą potencialą.“
Šią viziją, pasak konsultacijų bendrovės EY partnerio Lino Dičpetrio, padėtų pasiekti persiorientavimas į konkurencingą ekonomikos struktūrą. Ši apimtų ateities sektorių – bioekonomikos, švariųjų technologijų, aukštosios pridėtinės vertės logistikos, integruotų didžiulių renginių, turizmo ir kt. – plėtojimą, miesto ir uosto bendradarbiavimą bei bendrą plėtrą, švietimo sistemos pertvarką ir integruotas priemones talentams pritraukti, ambicingo urbanistinio miesto planavimo instrumentus, institucinių gebėjimų ir struktūrų išlaikymą. „Svarbus vaidmuo šioje vietoje tenka Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai (KEPA) – daugiafunkcių paslaugų verslui ir investuotojams teikėjai. Jos uždavinys yra pritraukti investicijų, įtvirtinti vieno langelio principą, formuoti miesto rinkodarą, plėtoti talentų pritraukimo programas“, – teigė L. Dičpetris.
Sąlyčio taškai su Ukraina
Baltijos ir Juodosios jūros ekonomikos forume Lietuvos garbės konsulas Chersone (Ukraina), nevyriausybinės organizacijos „Baltijos ir Juodosios jūros forumas“ pirmininkas Viktoras Popovas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus pasirašė abiejų miestų jūrų uostų bendradarbiavimo memorandumą. Tikimasi, jog šis susitarimas užtvirtins galimybes keistis patirtimi ir pasiekimais, atvers kelius į efektyvesnį išteklių naudojimą ir keis pramonės orientaciją.
Tai ypač svarbu Ukrainai, siekiančiai įsitvirtinti Vakarų rinkoje kaip lygiavertei žaidėjai. „Rusija naudoja priemones, kurios nepadeda mums išsilaikyti. Ką jau kalbėti apie uosto plėtrą ar investicijas, – teigė Chersono komercinio jūrų uosto direktorius Andrejus Sokolovas. – Tačiau uostas siekia po savo sparnu burti ekotechnologines platformas, investicines ir modernizacijos programas.“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Laurynas Jonavičius akcentavo, kad Ukrainos dar laukia ilgas kelias vakarietiškų standartų link.
„Inovacijų paradas“
Trečiojoje forumo dalyje buvo pristatytos inovacijos, jau šiandien keičiančios mūsų kasdienybę. Automobilių kelių direkcijos atstovas supažindino su išmaniosiomis transporto sistemomis. UAB „Vėjo projektai“ direktorius Arvydas Naujėkas aptarė elektrinio autobuso „Dancer“ koncepciją, turinčią potencialo reformuoti viešojo transporto sistemas. Klaipėdos universiteto Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas pranešime „Jūrinės energetikos plėtra Lietuvoje“ akcentavo vėjo jėgainių galimybes ir poreikį. „Tele 2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas savo pranešime akcentavo tai, jog didžiausią, nors ir daugeliu atvejų ne iškart pastebimą įtaką daro rinkos skaitmenizacija, darbo robotizacija ir su tuo susiję pokyčiai.
