GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ATMINTINĖ

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas įpareigojo asmenis, įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (registruotus „prie savivaldybės“) iki 2018 m. sausio 1 d. deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą – t. y. nurodyti, kokiu konkrečiu adresu jie gyvena.

Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą („prie savivaldybės“) 6 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, įtraukiami benamiai.

Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, taip pat įtraukiami:

• asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena – iki 6 mėnesių.

•asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta;

•asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta.

Jei tu nesi vienas iš tokių asmenų, nedelsdamas deklaruok savo faktinę gyvenamąją vietą.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas sudaro sąlygas lengviau, paprasčiau ir lanksčiau deklaruoti gyvenamąją vietą, ypač tiems, kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, pateikiant nuomos, panaudos ar kitą sutartį.

Tau užtenka pateikti seniūnijai nuomos, panaudos ar kitą sutartį, patvirtinančią teisę gyventi deklaruojamame būste.

Būtina sudaryti raštišką nuomos, panaudos ar kitą sutartį, kad galėtum deklaruoti gyvenamąją vietą ne savo būste, nepateikiant atskiro savininko sutikimo. Tokia sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro.

Sutartis apsaugo tiek būsto savininko, tiek būsto nuomininko interesus.

Jei savininko turtui, kurį jis nuomoja, yra padaroma žala, nesumokamas nuomos mokestis ar nesumokama už komunalines paslaugas ir pan., savininkas, vadovaudamasis sudaryta sutartimi ir LR Civiliniu kodeksu, gali reikalauti žalos atlyginimo už sugadintą turtą, nesumokėto nuomos mokesčio ir pan.

Savininkas neturi pagrindo neleisti deklaruoti gyvenamosios vietos asmenims, kurie vienais ar kitais pagrindais gyvena jam priklausančiame būste.

Deklaravimas nėra pagrindas nutraukti ar keisti nuomos, panaudos ar kitą sutartį.

Deklaravimas gali būti neterminuotas arba terminuotas. Pavyzdžiui, nuomos sutartyje gali būti nurodytas nuomos sutarties terminas, tad deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau, kaip iki nurodytos datos.

Gyvenamosios vietos deklaravimas nesukuria nuomininkui jokių turtinių teisių į būstą, nepakeičia ir neapriboja savininko nuosavybės teisės.

Deklaravimas – tai yra tik administracinė procedūra, kurios metu nurodoma vieta, kurioje asmuo faktiškai gyvena.

Būsto savininko teisės yra ginamos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatant atvejus, kada gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti panaikinti, patikslinti ar pan.

Savininkas iš deklaravimo įstaigos (seniūnijos) bet kada gali gauti informaciją, susijusią su asmenimis, deklaravusiais gyvenamąją vietą savininko patalpoje ar pastate.

Nepilnamečių vaikų „išdeklaravimui“ nėra taikomi papildomi reikalavimai.

Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti atstovai. Vaikų gyvenamoji vieta deklaruojama ten, kur ją deklaruoja tėvai.

Jei tėvai ir nepilnametis vaikas jau nebegyvena nuomojamame būste, savininkas gali panaikinti tiek tėvų, tiek vaikų deklaravimo duomenis, jei to nepadaro nuomininkai.

Faktinės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbu vaiko gerovei ir interesams planuojant socialines paslaugas šeimai ir vaikui.

Deklaruoti gyvenamąją vietą galite deklaravimo įstaigoje arba elektroniniu būdu.

Gyvenamosios vietos deklaravimo atmintinė.